Katino dienoraštis

Privariau po foteliu. Ech, geras!
Nuobodžiauju. Prisiminiau audringą jaunystę. Tupėjau kadais antstalo, kapojau letena kondensuotą pieną iš skarbos. Atėjo ANIE ir kaippradės rėkt.Aš gi ne dundukas, suvariau leteną kiek tilpo į skarbą ir ant trijųlikusių - marš už šaldytuvo. ANIE baubė dar tris dienas. labaididžiavausi savimi.
Šian aš tingiu. Tingiu myžt. Ėsti - daugiau nebegaliu. Tyliai tupiu,snūduriuoju. ANIE nervyjasi, dairosi pakampėm, dreba ir laukia zapadlo.
Nu bet kokie nepatogūs ANŲ dubenėliai. Bandžiau sutaršyt mėsosgabalą - ale kol letena neužkabinau, nė velnio nepavyko. Nu paimtų normaliusdubenėlius ir ėstų ant grindų. Iššššgamosssss.
Primyžau po foteliu. Ech, geras!
Nuo pat ryto atlikau namų inspekciją. Paklydau antklodėje. Vosišsikapsčiau. Išgamos dvikojės. Pritempia pilnus namus visokiošlamšto - o man kankinkis. Brandinu keršto planą.
Sugalvojau. Įgyvendinau. Prisirijau kažkokio mėšlo nuo stalo -uogienės gal, - įlindau į spintą ir ilgai, su pasimėgavimu vėmiau ant ką tikišskalbtų, bet dar nelygintų skalbinių. Daba ANA cyps, kol nepereis įultragarsą.
Atspėjau. ANA cypė taip, kad visam bute lemputės sutrukinėjo. Bet ėstdavė.
ANA naują madą sugalvojo. Duoda man ėsti tik po pusę pakelio. O tai,"oi, katinėli, tu viso nesuvalgai, turbūt ne alkanas." Prietranka!Aš ne nesuvalgau, o pasilieku ant paskui! Ji juk ne kas penkias minutesman ką į dubenėli įmeta. Anie gi suverčia visai dienai - ir viskas! O ėstinorisi. vat ir tenka pasilikti, tipo, atsargai. Nemyšiu, bo pofoteliu nieko neliks. Varau išrausiu smėliuką, naudos šian iš jo vis tiekjokios.
Primyžau po foteliu. Čia tai ge-ras!
Ryte buvau nepkartojamas. ANA išeina į koridoriu - o aš jai į rankinękrapiju. Tipo, myžu, aha. ANA taip kvykė, kad visos varnossereikiškių parke nuo šakų nukrintaliojo. Nu, aš po sofa - šmykšt. Ilgaižvengiau. Aš gi nemyžau, tik šiaip pagąsdinau. Išsidūrė, išsidūrė.
Vakarienės metu ANAM kandžiojau apatinę leteną. Stipriai kandžiojaupliką apatinę leteną. Nulis emocijų. Pradėjau kandžioti, o po todaryt šitaip "Buueeee! - nu, tipo, vemiu aš nuo jo. ANAS kaip užbaubs!Nunešiau skudurus po vonia. Žvengiu. Teks patupėti po vonia, kol ANASnueis miegot.
Tupėjau po vonia. Palaukiau, kol anie išeis. Primyžau po foteliu.Primyžau po toršeru. Primyžau po antru foteliu. Geras!
Basčiausiu po namus ieškodamas daiktų, prie kurių iki šiol nebuvauprikišęs letenų. Neradau nė vieno. Jaučiu nerimą.
Prie mano dėžutės tulike yra kilimėlis. Anie jį patiesė, kad gražubūtų, aga. Iš tikrųjų tai jį labai patogu apvaryt. Arba apdrabstytsmėliuku. Moksliškai tariant, pragaro mašinai vardu "dulkių siurblys"darbelio geram pusvalandžiui. O jei sumyžti taip, kaip tik aš moku,tai kilimėlio plovimui ir džiovinimui išeitų savaitė. Anie po kurio laikosusiprotėjo, kadkilimėlis jiems hemorojų varo, o ne grožiui tarnauja. Ir nustojo jįkloti prie mano dėžutės. Ale antra vertus, anie buki kaip bato aulas.Jiems nė į galvą, kad toks pats kilimėlis guli vonioj! Visąapdorojau. Pilnai. Tai yra, visiškai.Ana taip kaukė, kad gretimam name tarakonams ausų būgneliaisusproginėjo. Tuoj puolė skambinti Anam: "Oi, katinėlis, taippridirbo, taip...." O man tai kas? man gerai, tupiu po vonia , manęs iš tennetik kad ranka, nauja šluota neiškrapštysi.
Išstypinau iš po vonios. Primyžau po foteliu. Geras!
Buvau nepakartojamas. Iš ryto žadinau Anuos. Jie, niekšai, nesikėlė.Šokinėjau kaip jaunas antilopas, trypiau kaip bizonų kaimenė,riaumojau, kaip sužeista pantera. Kad nors ką.Nu bent ausim krusteltų. Pamėginau leist priešmirtinius garsus -drūnyja, niekšai. Kandžiojau apatines letenas - jokios reakcijos. Bet gi ašgudrutis, aga. Palindau po kaldra ir šalta šlapia norim Anai įpilvą - čmok! Atgijo kaip miela. Vat tik ko kaukia - neaišku.
Primyžau po foteliu. Geras, aga.
Vakar parėjo Anas. Užėjo į virtuvę. Aš jam baubiu: "Ėst duok", jisman "dar turi dubenėlyje". Aš jam vėl: "Čia mažai, ėst duok!", jis manatgal "Dar turi". Skupirdiajus. Iškart viršgarsiniu nuvariau myžti šaliadėžutės. Bet Anas kažkaip savo pelės smegenais susiprotėjo, ką ketinudaryti.Ir užmetė akį į tuliką kaip tik tuo metu, kai pusė grindų jau buvoužtvindyta,o kita pusė kaip tik buvo tvindymo procese. Pamėginau nešt kudašių.Tiesa sakant, gan sėkmingai. Išskyrus pindiulį, kurį Anas spėjoįsegti man pavymui. Skridau trumpai, bet nemaloniai. Visą naktį kaupiaupyktį ir visa kita. Na, palauk. Išeisi tu į darbą.
Ana, višta, penktadienį pasiėmė noutą ir pasiplovė kažkur trimdienom. Nėr kaip rašyti. Detalės paskui. Kol kas trumpa trijų dienųataskaita:Primyžau po foteliu. Geras!Primyžau po foteliu. Ech, ge-ras!Primyžau po foteliu. Nusišauk!
Penktadienį nuo pat ryto mokiau ANĄ vaikščiot keturiom, kaip visipadorūs katinai. Palindau po išskleista sofa ir ėmiau dainuot kiekgerklė neša. Išžviegiau "Du gaidelius", "Alyvas" ir "What happened toyour love". ANA blaškėsi aplink sofą keturpėsčia ir vapėjo: "Oi,katinėli, ko taip įsimiauksėjai?" Kiek besistengiau, vis tiek kreivaivaikšto, šikną vyzgina ir galvos kailiu grindis šluoja. Tikranevėkšla. Ale bent ėst davė.
O vakar ANA parvilko silkės. Šiaip jau aš žuvies nelabai, bandė manANIE visokių lašišų-erškėtų pakišti - mėšlų mėšlas, žodžiu. Bet dabakažkaip ėmiau ir užsimaniau. Karktelėjau ANAI - mikliai man du gerusšmotus atvanojo. Surijau vienu prisėdimu. O ji, parazitė, pasirodo,sūdyta. Užgėriau kas pirmiausia po snukiu pasimaišė - pienu. Bezdėjautaip, kad boksininkui iš trečio aukšto iš pavydo šiknos gumelė persprogo.
Vakar pasižymėjau. Ilgai ir kruopščiau sumyžinėjau visą smėliukądėžutėje, kol jis nepavirto smirdžia lipnia bala. pasislėpiau užtualeto durų, tykojau. ANAS įėjo į tualetą, o aš per dėžutės kraštąletenom -opssss! Ir visa košė jam ant kelnių. Tikras šūdasvydis. ANAS cypėfalcetu, išbalo ir drebėjo. O man kas? Aš po vonia tupėjau ir krykštavau.
Sugalvojau, aga. Už gerą elgesį man reikia išskirti premiją - pliustris pakelius maistelio per dieną. Nes penkių šiaip mažoka. Dabarbeliko tiems pusgalviams išaiškinti visus šio sandėrio privalumus.
Primyžau po foteliu. Geras!
Vakar vakare ANA parsivilko namo - ir puolė mane tąsyt: "Oj,katinėli, kaip tavęs pasiilgau, kaip tu gyveni, ar gražiai elgiesi?" Ašmurkiau ir glaustinėjausi, kol ji nenuėjo į tuliką. Vos tik ji ten - aš posofa, aga. Aišku, kvykė. O po to ji viršutines letenas kažkokiu kremuterliojosi. Indelis buvo atidarytas - nu aš ir lyžtelėjau. Pasirodė skanu,sualaviju ir kitais džiaugsmais. Prisirijau tiek, kad visą naktį žagsėjau.ANA plaikstėsi aplink, rovėsi kailį nuo makaulės ir vapėjo: "Ach, manokatinėlisapsinuodijo!" Ryte po to kosmetinio šūdo sėdau kakoti - gerai nuėjo,minkštai. Daba žinosiu, kuo Friskies užkąsti.
Ryte ANO reikalavau ėst. Jis, reiškia, man ėdalą krauna ir taippaniekinamai: "Ech tu, vargšas giminaiti ....!" Įsižeidžiau.
Privariau po foteliu. Geras!
Vykdžiau archeologinius kasinėjimus dėžutėje. Kontrolinių mėginiųėmimai, kultūrinių sluoksnių atidengimas, iškasenų-šukių-šiukšliųekspertizė.Pusdienį prasidulkinau, nieko įdomaus neradau. Net nuotaika dingo. Odar ANIE likusią dienos dalį baubė: "Bliamba, @!#$, ko vėl visą tulikąapmyžai-apšikai-apkasei? Ir dar šepetėlį sudirbai, galvijau!"Beširdžiai, bejausmiai išgamos.
ANAS vakar atitempė ėdalo, iškart tris pakelius davė. Aš juos vienuypu gurkt! Ne tai, kad suėdžiau, tiesiog įsiurbiau vienu mauku. ANAS darbandė ėsti kukurūzus - pusę stiklainio atmušiau nuo jo teisingamemūšyje. Po to baisiai baubėm. O ANA, višta, rankeles taip nuolankiaisudėjo ir kad duos aikčiot: "Ach, katinėlis mums ačiū sako!"Besmegenė neraliuota. Aš gi aiškiu tekstu rėkiu: darrrr [censored] duokit!Nedavė. O išplautą kilimėlį jie veltui tualete patiesė, oi veltui.
Primyžau ant kilimėlio. Geras!